Kūdikio fizinė ir pažintinė raida yra glaudžiai susijusios, ir viena veikia kitą:
1. Sensorinė patirtis ir pažinimas: Kūdikio pažintinė raida remiasi jutiminiais potyriais, pavyzdžiui, rega, klausa, lietimu. Tobulėjant regėjimui ir klausai, kūdikis pradeda geriau suvokti aplinką, atpažinti žmones ir objektus, kas padeda formuotis pirmiesiems pažintiniams ryšiams.
2. Judėjimas ir tyrinėjimas: Kai kūdikis išmoksta sėdėti, ropoti ar vaikščioti, jis gali aktyviau tyrinėti aplinką. Šis fizinis aktyvumas skatina pažintinę raidą, nes kūdikis atranda naujas erdves, objektus ir reiškinius, mokosi problemų sprendimo ir priežasties bei pasekmės santykių.
3. Rankų ir pirštų motorika bei suvokimas: Tobulėjant smulkiajai motorikai (pavyzdžiui, daiktų sugriebimas), kūdikis gali manipuliuoti objektais, juos tirti, kas tiesiogiai prisideda prie pažinimo procesų, kaip pavyzdžiui, objektų pastovumo suvokimo (tai, kad objektai egzistuoja net tada, kai jų nemato).
4. Kalbos vystymasis ir motoriniai įgūdžiai: Fiziniai įgūdžiai, tokie kaip burnos ir liežuvio judesiai, tiesiogiai prisideda prie kalbos raidos. Kai kūdikis išmoksta valdyti šiuos raumenis, jis pradeda leisti garsus, formuoti žodžius ir suprasti aplinkos kalbinę informaciją.
5. Refleksų vystymasis ir pažintinis atsakas: Pirmieji refleksai (pavyzdžiui, čiulpimo refleksas) yra fiziniai, tačiau per juos kūdikis pradeda mokytis pažintinių įgūdžių. Pavyzdžiui, maitindamasis jis išmoksta atpažinti, kas sukelia sotumo pojūtį, tai stiprina priežasties ir pasekmės supratimą.
Šios sąsajos rodo, kad kūdikio fizinė ir pažintinė raida vyksta kartu, viena kitą papildydamos.